Pranciškoniškoji šeima

Pranciškoniškoji šeima yra viena iš daugelio Šventosios Dvasios Bažnyčioje sužadintų šeimų. Ji jungia visus Dievo tautos narius – pasauliečius, pašvęstojo gyvenimo asmenis ir kunigus, – kurie savyje atpažįsta pašaukimą sekti Kristumi, einant šv.Pranciškaus Asyžiečio pėdomis.
Skirtingais būdais ir skirtingomis formomis, bet gyva savitarpio bendryste jie rūpinasi perteikti bendro Serafiškojo Tėvo charizmą Bažnyčios gyvenime ir misijoje.

Pasauliečių pranciškonų ordino regula
Pranciškoniškosios šeimos šaknys siekia XIIIa., kai šventasis Dievo neturtėlis Pranciškus Asyžietis ir jo pavyzdžiu pasekusi Klara Asyžietė nusprendė visiškai atsiduoti Dievui, paaukoti Jam savo gyvenimą.

Pirmąjį, Mažesniųjų brolių ordiną (OFM – Ordo Fratrum Minorum) Šv. Pranciškus įkūrė, kai jo neturto, paklusnumo ir skaistumo pavyzdžiu ėmė sekti kiti Dievo ištroškę vyrai. Kaip Pranciškus jie atsisakė pasaulietinio gyvenimo ir užsivilko abitą. 1209m. Popiežius Inocentas III patvirtino Pranciškaus parašytą ordino regulą ir buvo oficialiai įsteigtas I ordinas. Evangeliją kaip pamatą pasirinkęs ordinas gyvavo, plėtėsi po visą pasaulį, vykdė evangelizacines misijas. Tačiau XVIa. nuo Mažesniųjų brolių nepriėmę ordine vykusios reformos atsiskyrė broliai konventualai (OFM Conv), kiek vėliau, siekiant pranciškoniško dvasinio atsinaujinimo, kapucinų (OFM Cap) vienuolija.

Antrasis Šventojo Pranciškaus įkurtas ordinas – Šventosios Klaros neturtėlės seserys (OSC – Ordo sanctae Clarae) – gimė kaip Šv. Klaros noro sekti Kristumi šv. Pranciškaus pavyzdžiu vaisius. Klara, įkvėpta Pranciškaus pavyzdžio atsisakė savo kilmingumo ir turtų: vieną naktį ji pabėgo į Porciunkulę, Angelų Marijos bažnytėlę, kur Pranciškus ir jo broliai priėmė jos įžadus, palydėjo į benediktinių vienuolyną, mat tuo metu tai buvo vienintelis pasirinkimas pašvęstąjį gyvenimą pasirinkusioms merginoms. Pirmosiomis Klaros sekėjomis tapo artimos jos giminaitės. Pranciškus padėjo persikelti seserims į nedidelį vienuolyną prie paties atstatytos Šv. Damiano bažnytėlės, kur popiežiui Inocentui IV patvirtinus Ordino regulą, pabrėžiančią visišką neturtą ir atsidavimą Kristui bei jo kontempliacijai, buvo įkurtas Šventosios Klaros neturtėlių seserų ordinas. Vėliau Šv. Klaros bei Šv. Pranciškaus pavyzdžio įkvėptos merginos būrėsi ir į kitas pranciškoniškas vienuolijas, kaip Švč. Širdies seserys pranciškonės misionierės (FMSC), Dieviškosios Jėzaus širdies seserys pranciškonės (FDCJ) ir kt.

Bažnyčiai griūvant Pranciškaus nuolankumas ir paprastumas dvasiniam atsinaujinimui patraukė ir šeimos žmones. Tačiau Asyžiaus šventasis suprasdamas, jog kiekvienas Dievą turi sekti pagal savo pašaukimą, o paskui Kristų jo pavyzdžiu eiti norintiems vyrams ir moterims nevalia apleisti savo šeimos, įkūrė pasauliečių pranciškonų (tretininkų) ordiną (OFS – Ordo Franciscanus Saecularis). „Nuostabiausiais dalykas nutiko Grečio miestelyje, kur gyventojai taip persiėmė Pranciškaus dvasia, kad sukūrė maldos ir evangelinės dvasios bendruomenę Mažesniųjų brolių prieglobstyje.“ Visų Pasauliečių pranciškonų ordino regulų pagrindu tapo Pranciškaus „Paraginimas atgailos broliams ir seserims“, parašytas 1221 metais, o dabartinę Pasauliečių pranciškonų ordino regulą parašė Popiežius Paulius VI. Joje nariai vėl iš naujo raginami „eiti iš Evangelijos į gyvenimą ir iš gyvenimo į Evangeliją“.

Istorijos eigoje dalis Atgailos brolių ir seserų net ir nedavę trijų vienuoliškų įžadų atsitraukė nuo pasaulio, pradėjo gyventi bendruomeniškai ir atsidavė gailestingumo darbams. Ilgainiui tretininkų atsiskyrėlių bendruomenės paplito po Europą, o popiežius joms paskyrė naują regulą, į kurią buvo įtraukti ir skaistumo, paklusnumo bei neturto įžadai, buvo galutinai suformuotas Trečiasis reguliarusis ordinas (TOR).

Integrali OFS dalis yra Pranciškoniškasis jaunimas (Jaupra/Youfra/Gifra/Jufra/Jefra) – jaunimo brolija Šventosios Dvasios pašaukta gyventi krikščionišką gyvenimą brolijoje pagal Šv. Pranciškaus Asyžiečio dvasingumą ir gilinti savo pašaukimą Pasauliečių pranciškonų ordine. Jaupra oficialiai atsirado XXa. vid., Italijoje, kai buvo apjungtos prie brolių pranciškonų besikūrusios jaunimo grupelės. Vėliau buvo diskutuojama jaunimo vieta Pranciškoniškojoje šeimoje, svarstoma, ar jaunimas turėtų burtis prie brolių, ar prie pasauliečių, kol galiausiai Jaupra tapo „neatskiriama Pasauliečių pranciškonų ordino dalimi“, kurią dvasiškai asistuoja broliai pranciškonai.