Lenkiją prisiminus
Vasario mėnesį, grupelė lietuvių dalyvavo Lenkijos pranciškoniškojo jaunimo susitikime. Pristatome kelių išvykos dalyvių liudijimus-pasidalijimus.

Tak, tak, tak... :D Telšiai, slidus kelelis iš Kretingos į Kauną... Ir štai jau visi riedame Lenkijos kryptimi. Anekdotų bei šmaikščių sąmojų nepamirštantis bet tuo pačiu saugiai ir atsakingai vairuojantis priekis, linksmas, nerimstantis, pašėlęs vidurys, visus užkrečiantis savo smagia nuotaika ir gana ramus, santūrus autobusiuko galas, kuriame, žinoma, ir aš... Štai tokia Jaupra grupelė, užkandę kas po ranka papuolė, nusnaudę kokį kelio galelį, pagaliau pasiekėme Varšuvą. Čia mūsų laukė vakarienė, lenkiškos mišios ir lenkiški sapnai :D. Kita dienelė man irgi neprailgo: vėl daug daug tos nesuprantamos paukštelių kalbos, šv. Rašto apmąstymėlis, smagus pasivaikščiojimas po gražiąją Lenkijos sostinę ir vakaro linksmybės. Diskoteka, kurioje netgi man teko pašokt, visus įtraukiantys šaunūs žaidimėliai, žavingi Lenkijos JauPra kostiumai, bei brolijų prisistatymai (ypač įsimintinas ir uždegantis brolio ''Kebabo" bei jo brolijos atliktas kūrinėlis "Everybody needs some LOVE"). Per greitai baigėsi ši šventė, taip norėjosi pabūt iki galo, bet turėjom išskubėt į Lietuvos JauPra susitikimą Kaune, kuris buvo ne mažiau įspūdingas ir visokių Dievulio malonių pripildytas. O dabar susimasčiau: ir koks čia tas mano liudijimas, jei beveik nė karto mūsų Viešpatėlio neminėjau? O gi buvo Jis visur: saugojo ir lydėjo mus kely, svetingai pasitiko, gardžiai valgydino, aprodė Varšuvą, o mane dar ir bendraut bei labiau pasitikėt savim mokė. Jis gi žino, kad man tai ne taip lengvai sekasi - atsiuntė tokį lenkelį, kuris kitų kalbelių nė bum bum... teko piešinėliais susikalbėt - įdomi, juokinga, nepaprasta ir linksma patirtis... žodžiu, džiaugiuos... Ir už viską dėkoju Dievuliui !!!

Marija

EVERYBODY NEEDS SOME LOVE arba liudijimas apie kelionę į Franzkarnaval Lenkijoje

Į šią kelionę išvažiavau labai spontaniškai. Pabėgau įkvėpti gaivaus oro. Juokinga, bet tai buvo mano pati pirmoji kelionė Į LENKIJĄ, ne PRO LENKIJĄ. Varšuvoje netgi pusdienio ekskursiją po senamiestį susiorganizavome. Bet manęs vietos ir miestai niekada nežavėjo taip kaip žmonės. Pirmiausia buvau sužavėta savo kelionės sesėmis ir broliais. Galėčiau ilgai pasakoti apie Vytautę, Albertą, Mariją, Martyną, Lidiją, Joaną, br. Alvydą, Justą... Ir apie džiaugsmą porai dienų tapti viena mažyte brolija. Smagu buvo sutikti senų bičiulių iš Lenkijos Jaupra brolijos, tačiau gal netgi didesnį įspūdį paliko susipažinimas su naujais draugais iš Grodno (Baltarusijos). Visos tautos šlovinkite Viešpatį, - tokia buvo susitikimo tema. Tad kaip mokėjom, taip stengėmės Jį šlovinti ir liudyti. Buvo gera dienotvarkėje surasti laiko Dievo žodžiui ir asmeninei maldai. Deja, surasti laiko miegui buvo gerokai sunkiau... Pirmąją naktį tikriausiai tik mes vieni norėjom miegoti, nes visi kiti jau aktyviai repetavo kitos dienos karnavalui, tad teko išmokti užmigti turgaus šurmulyje. Antrąją naktį gi praleidom kelyje, skubėdami grįžti į Lietuvos Jaupra metinį susitikimą Kaune. Kas keisčiausia - spėjom ir netgi atlaikėm intensyvią pirmos dienos programą. Šventoji Dvasia yra nuostabus dopingas!

Virginija