Ir taip viskas prasideda. Nuo esmingiausių dalykų. Vasario 14 d. sekmadienį visi renkamės Šv. Mišiose Kauno Šv. Jurgio bažnyčioje. Jose ne tik būrys brolių, bet ir pats Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Ir daugybė smalsiai besidairančių akių – Vilnius jau čia, Kaunas įnikęs į darbus... Oho! Klaipėda atvažiavo... Marija iš Telšių.. Įdomu, bus dar kas nors? Kretinga!!! Kiek jų daug.. Jurginėje kraupiai šalta, bet laikas bėga tiesiog žaibiškai, todėl nei mūsų, nei vyskupo lempomis ir fenais po Šv. Mišių atšildyti nereikia. Visi kartu dargi bendrą nuotrauką atminčiai pasidarome.

Ir taip viskas prasideda. Nuo esmingiausių dalykų. Vasario 14 d. sekmadienį visi renkamės Šv. Mišiose Kauno Šv. Jurgio bažnyčioje. Jose ne tik būrys brolių, bet ir pats Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Ir daugybė smalsiai besidairančių akių – Vilnius jau čia, Kaunas įnikęs į darbus... Oho! Klaipėda atvažiavo... Marija iš Telšių.. Įdomu, bus dar kas nors? Kretinga!!! Kiek jų daug.. Jurginėje kraupiai šalta, bet laikas bėga tiesiog žaibiškai, todėl nei mūsų, nei vyskupo lempomis ir fenais po Šv. Mišių atšildyti nereikia. Visi kartu dargi bendrą nuotrauką atminčiai pasidarome.

Toliau – laikas registracijai. Šiek tiek nekoordinuota eilė (gal tiksliau būrys). Vardas, miestas, auka, kortelė ir net tušinukas su užrašu – „Viešpatie, ką tu nori, kad aš padaryčiau?“ Nesitikėjome. Persimetu vienu kitu žodžiu su atvykusiais, susiskaičiuojame vilniečius ir prisėdame laukti pietų. Laukti tenka  ilgokai. Pasirodo, mūsų autobusiukas Petrašiūnų sniegynuose, iš kurių atkeliauja pietūs, kiek klimpsta. O kol to nežinome, juokaujame, kad neapdairus sprendimas buvo vyrus pietų parvežti išsiųsti.. Kol patys nepavalgys ir mums neparveš :) O visgi štai ir jie. Su daugybe termosų barščių sriubos ir žirnių košės su „pričindalais“ (kažkurios iš maisto dalintojų išmonė) :). Susiformuojame į eilę (kas į tikrą, kas į paralelinę :), gauname maistelio ir kramtome, kramtome :). Kad ir ką kas besakytų, alkani tikrai nebuvome.

Po pietų – minutė atsikvėpti, įkvėpti ir – šlovinimas. Dėkojame už šiandienos ir dar laukiančias dovanas. Klausomės bendros susitikimo informacijos, Virgutės, Kauno brolijos prezidentės Viktorijos sveikinimo žodžių, dar šloviname. Sutinkame br. Paulių ir Moniką, kurie praneša apie kitą programos dalį – misijas Kauno mieste. Monika su grupele jaunimo išvyksta į Kauno nepilnamečių koloniją, o likusieji skirstosi į grupeles pagal gatves, kuriose skelbs, kad Dievas yra meilė, ir kvies į renginį „Valentino diena kitaip“. Dėl sveikatos problemų (ech, ta senatvė) su Vilniaus tretininkais, Onute, Kretingos Rasele ir br. Antanu užsirašau į užnugarį – pasiliekančius melstis – ir toliau su visais klausausi instrukcijos. Nebijoti. Pasiskirstyti po du. Nebijoti mergaitėms kalbinti berniukus, berniukams - mergaites. Šypsena ir pasisveikinimas. Laba diena. Ar žinote, kokia šiandien diena? Šiandien Viešpaties diena. Taip, ir šventas Valentinas – jis buvo Viešpaties karys. Dar ir Kirilas ir Metodijus, jei ką :) Ką veikiate šį vakarą? Gal norėtumėte ateiti į renginį? Lankstinukas.

Kas į Petrašiūnus, kas į Akropolį, kas į Laisvės alėją, o kas į maldos kambarį sukti tarp pirštų rožinio karoliukų, kad visi išėjusieji drąsos nepritrūktų, kad Viešpatį jaustų, kad išgirsti būtų.
Misijoms skirtos pora valandų netrunka prabėgti. Renkamės konvente pasistiprinti agapėje su pasauliečiais pranciškonais. Maldininkai pirmieji :) Bet po truputį porelės ir grupelės iš gatvių ima plūsti. Visi pilni įspūdžių, kuriais čia pat pilnomis burnomis ima dalintis. Visokių reakcijų sulaukta – ir susidomėjimo, ir nepasitikėjimo, ir pasmerkimo... Bet kažkodėl visuose veiduose šypsenos. Kaip kitą dieną dalijosi Lina iš Vilniaus – gera išdrįsti nepažįstamajam pasakyti – šiandien Viešpaties diena. Taip, aš krikščionis ir man dėl to ne gėda.

Mus gąsdina, kad vakarinis koncertas žada būti „anšlaginis“, tad skubame užsiimti vietų. Ir ko tik čia nebuvo :) Nei Eltono Džono, nei Metallicos, nei šampaninio Kauno choro... o daugybė jaunų žmonių visgi šėlo :). Buvo Kauno arkivyskupas, KAJC‘o savanoriai su pyragu, mūsiškiai „Apaštalai“, kretingiškiai su spektakliu apie meilę, br. Paulius ir br. Reperis br. Algis. Tik pradedam šokti ir mums jau sako, kad vakaras baigtas.. Neįdomiai taip.. rankioju savo nakvynininkus, padarome nedidelį turą per Kauną ir visi išlūžtam.

Pirmadienis

Pusryčiai. Kiaušinienė iš 30 kiaušinių ir nesibaigianti eilė į vonias. Auginti 10 vaikų turėtų būti tikrai nelengva. Kramtom kramtom ir lekiam atgal į Jurginę. Šiandienos programa prasideda šlovinimu. O po jo – br. Antano konferencija „Viešpatie, ką tu nori, kad aš padaryčiau?“. Brolis kalba apie kasdienius, o ne drastiškus atsivertimus. Krikščionybę ne renginiuose, o namuose, paprastuose darbuose. Samuelio istorija. „Kalbėk, Viešpatie, tavo tarnas klauso“. Ką reiškia klausyti? Pirmasis įsakymas – klausyti. Ir paklusti Viešpačiui. Ir keletas naudingų patarimų kiekvienam – tu esi čia, kad išmoktum mylėti. Kai padarai tai, kas tau skirta – paklausk, ar dar ko nereikia padaryti.
 
Grupelėse aptariame vakar dieną ir kalbamės apie tai, kaip kiekvienas ieškom ir kur randame Dievo valią.
Po pietų (kam įdomu – daržovių sriuba ir plovas), sulaukiame ir br. Gedimino. Konferencija - „Esate pašaukti laisvei“. Jis kalba apie Lietuvos okupacijos laikotarpį. Kas mums ta vasario 16 ir ką ji reiškia. Pasakoja apie pogrindinę kovą, kovotą ne ginklu, bet malda, žodžiu, literatūros platinimu. Laikas, kai Dievo artumo pojūtis lemdavo tai, kad nebelikdavo jokios baimės, kai neapykanta augino meilėje. Ir grįžimas į dabartį, kai, anot brolio Gedimino, yra sunkiau nei anksčiau, nes anksčiau aiškiai žinota, už ką ir prieš ką, o dabar nebeaišku. Ir blaškosi jauni žmonės nebežinodami, kurią pusę palaikyti...

Rimtai pereiname į Jurginės koplytėlę, kur prasideda susitaikinimo pamaldos ir Švč. Sakramento Adoracija. Gaila, kad laiko pabūti su Viešpačiu taip nedaug. 18 val. Šv. Mišios, baigiamos audringai giedant „Mano Dievas yra karalių karalius“...

Vakarienė (Grikiai!!!  - kas negirdėjo šio anekdoto – prašom kreiptis į Kretingos Moniką, ji jį šauniausiai pasakoja).
Ir pagaliau – ilgai lauktas talentų vakaras. Pasirodo brolijos :). Jaunieji klaipėdiečiai ir ant galvos stovi, ir groja, ir anekdotus pasakoja, ir apskritai labai šaunūs yra :).  Labiausiai talentu nustebino Kretinga, išrinkusi net 5 brolijos (o tiksliau – seserijos) talentus. Ir suprato visi, kad, turint brolijoje tokias karatistes sesutes, kurios su šūkiu „OS“ stoja kovinėn pozicijon, vaikinų prisivilioti sunku. Telšiams atstovavusi Marija dainavo Lietuvai, vedėja „žavėjo šmaikštumu“, didysis Vilnius keliavo geltonų plytų keliu, ieškodami proto, meilės, laiko, maisto ir kitų gerų dalykų, o nuo organizavimo išsekę kauniečiai talentui komandiravo Paulių. Kaimynai iš Baltarusijos dainavo ir privertė mus šokti, o kolegos, sugrižę iš Lenkijos JauPros susitikimo, visus įtikinėjo, kad „Everybody needs some Love“.
Galiausiai ant scenos pasirodė broliai, atlikę senų gerų, šventų ir nelabai dainų popuri. O po to visus išvaryti namo pasidarė ne taip jau lengva. Juk – mūsų šventė neturi baigtis :)

Antradienis

Vėluojam, vėluojam... bet, pasirodo, ne mes vieni. Taigi neįlekiame į prasidėjusį šlovinimą, o spėjame ir tvarkingai paltukus pasikabinti, ir dar pasišnekučiuoti. Su Dovile įvaizdiname prasidėjusio šlovinimo giesmių žodžius – kai nebegali visais plaučiais giedoti, tai nors rankomis plačiai mojuoji :)
JauPra forumas. Visiems, kas nespėjo užsirašyti:

Nacionalinės tarybos užsibrėžti metų prioritetai:
Pagalba jaunoms brolijoms
Naujų brolijų kūrimasis prie OFS
Pranciškučiai
Santykių su OFS gilinimas
Pranciškoniškasis ugdymas
Tarptautiniai santykiai su artimaisiais kaimynais

Renginiai:
Balandžio 10 d. Lietuvos pranciškučių susitikimas
Birželio 5 d. Ekologinė akcija (vis dar reikia atsakingo žmogaus)
Birželio 6 d. 12 val. – atviras stogas visose Lietuvos jaupra brolijose
Birželio 26 – 27 d. Lietuvos jaunimo dienos
Liepos 24 – rugpjūčio 1d. – Žygis į Kryžių kalną
Rugpjūčio 7 – 12 d. Draugų stovykla, kurioje dalyvaus du garbūs užsienio kalbėtojai.
Rugpjūčio 13 – 15 d. OFS kongresas

Ir vėl kelionė į šaltąją bažnyčią. Koks penkioliktas sniego mūšis. Kai kurie kariai jau tokie išsekę, kad aukų net iki pusnies nenuneša, o pameta vidury kelio :).
Po nacionalinio dvasinio asistento aukotų Šv. Mišių, padėkų, laiminimų, atsisveikinimų atrodo, kad mažųjų kojų pirštukų niekada neturėjau :). Baigiame paskutinę giesmę šokiu ir greitai bėgam kažkur, kur šilta :). Kavinė su karštu šokoladu :) mmmmm.... O atšilus jau galima eiti ir į KAJC pietų valgyti ir šiltai su visais atsisveikinti. O čia dar pyragas :)

 

Inga Nemiega