|
Veikli meilė per tarnystes |
|
Spalio mėnesį pranciškoniškasis jaunimas pradėjo naująjį socialinių veiklų su nusikalsti linkusiais paaugliais sezoną. Susirinkę apsitarti nutarėme, jog geriausias būdas susipažinti ir užmegzti santykius su paaugliais yra komandiniai žaidimai, todėl porą iš eilės susitikimų paskyrėme būtent jiems. Kaip apaštalas Paulius rašė pirmajame laiške Korintiečiams, jis visiems tapo viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėtų. Pagrindinė šios socialinės veiklos misija yra evangelizacija, Dievo meilės liudijimas tiems sužalotiems paaugliams. Tačiau negalime tiesiog ateiti su „savo Tiesa“ pas juos ir moralizuoti, kaip jie turi pradėti gyventi. Prisitaikome prie jiems suprantamų būdų, kad po truputį Geroji Naujiena pasiektų jų sužeistas širdis. Pradžioje tiesiog užmezgame draugystę, kadangi kiekvieną rudenį atvyksta gana daug naujų paauglių. Žaidimai, sportinės estafetės yra jiems priimtini būdai leisti laiką kartu. Vaikinams, kurie gyvena Vėliučionių socializacijos centre, sunkiai sekasi pasitikėti vienas kitu ir dirbti komandoje. Labai dažnai kyla konfliktai dėl vieno ar kito komandos nario nesėkmės. Per komandines užduotis stengiamės parodyti, kad tik vieningas tikslo siekimas duoda laukiamą rezultatą, kad kiekvieno nario indėlis yra svarbus ir kad tik vienas kitam padėdami jie gali laimėti.
Skaityti daugiau... |
|
Monika. Dalinamės viltimi… |
|
“Prisijaukinti” – tai jau seniai užmiršta sąvoka? |
|
Šiandien žiūrėjau spektaklį pagal Antuano de Sent Egziuperi knygą "Mažasis princas". Gerai žinomas autorius, mylimas kūrinys, dažnai cituojamos mintys... Tik pastatymas – kitas, kai kada stebinantis, kai kada supykdantis – „o man Mažasis princas kitoks“, „hm... lapė? mano vaizduotėje ji kitokia...“. Be abejo, „prisijaukinimui“ buvo skirta daug dėmesio („Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.“) Taip, man, kaip ir daugeliui, „prisijaukinimas“ skaudi sąvoka. Kažkas „prisijaukina“ mane, „prisijaukinu“ aš kažką, o ar nepamirštu, jog lieku atsakinga? Nupurto, išsigąstu – gal tada nereikia...?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|