Balsavimas

Kas labiausiai patiko šiame metiniame susitikime Jonavoje?

Kongresas

Designed by:

Emilijos liudijimas

Norėčiau ir aš pasidalinti kaip Dievas mane atvedė į PPO.

2000 metų vasarą Vilniuje vyko „Lietuvos jaunimo dienų“ renginiai. Viename iš mokymų susipažinau su žmogumi, vardu Edvardas. Sužinojęs, kad esu iš Klaipėdos, jis manęs paklausė, kokiai parapijai priklausau. Man atsakius, kad lankausi Kristaus Karaliaus bažnyčioje, jis pasisakė pažįstąs Rasą iš tos pačios parapijos ir paprašė perduoti jai linkėjimus nuo Edvardo. Čia pat užrašė jos telefono numerį ant kišenėje surasto suglamžyto troleibuso bilietėlio. Pažadėjau paskambinti, nors širdyje suvokiau, kad visiškai neturiu noro skambinti nepažįstamam žmogui, o tuo labiau perdavinėti jam linkėjimus nuo kito man menkai pažįstamo žmogaus. Grįžus namo, aš taip ir nesuradau laiko paskambinti duotu numeriu, o galiausiai ir visai užmiršau pažadą.

Tuo metu aš studijavau Klaipėdos universitete. Mano dėstytoja Jūratė pakvietė mane į susitikimus su broliais pranciškonais, kurie tuo metu užsukdavo į Klaipėdą ir nedidelei grupelei žmonių skelbdavo Gerąją Naujieną. Sekmadienio popietė su broliais Pauliumi ir Astijumi įkvėpdavo ir sustiprindavo visai savaitei, jų liudijimas, visada gyvas ir paveikus, buvo labai reikalingas tuometiniuose mano ieškojimuose. Viename iš susitikimų susipažinau su dar vienu žmogumi – Modestu, kuris mane pakvietė ateiti į pasauliečių pranciškonų susitikimą. Pamenu, važiavome su Modestu miesto autobusu iš susitikimo su broliais ir jis manęs paprašė paskambinti Rasai iš Kristaus Karaliaus parapijos, kad sužinočiau kada vyks brolijos susirinkimas. Ir ... ant suglamžyto bilietėlio užrašė jos numerį. Buvo labai keista... Vėl Rasa, ir vėl iš Kristaus Karaliaus parapijos, ir vėl tas suglamžytas talonėlis... Tiesą sakant, žinojau, kad mano piniginėje kažkur užkištas buvo ir Edvardo įduotas telefono numeris. Jį išsitraukus, supratau, kad vis dėlto turiu paskambinti tai pačiai Rasai...

Taip atsidūriau pasauliečių pranciškonų gretose. Nuo pat pirmų dienų susižavėjau nuoširdžiu ir tikrai brolišku bendravimu ir vienas kito palaikymu Kristaus Karaliaus brolijoje. Labai patiko, kad brolijos nariai ne tik kartu meldžiasi, šlovina Viešpatį, bet realiai vienas kitam padeda, bendrauja šeimomis. Supratau, kad noriu prisijungti prie tokių žmonių, noriu išgyventi brolystę,   stiprinti kitus, kai jaučiuosi tvirta, ir sulaukti sustiprinimo, kai ateina sunkus laikas. Ir svarbiausia, kad noriu kartu su tais žmonėmis, mano broliais ir sesutėmis, augti Viešpatyje.

Emilija iš Klaipėdos Kristaus Karaliaus brolijos