|
Kai kiti naujus pasitiko miesto ar miestelio triukšme, mes, jaunimas susirinkęs iš visos Lietuvos, gruodžio 29 dieną su tokiu šūkiu rinkomės į Kretingos pranciškonų vienuolyną pabūti kartu, pabendrauti ir pasitikti naujus mūsų Viešpaties metus.
Atvykę turėjome bendras šv. Mišias, kurias aukojo Pakutuvėnuose besidarbuojantis, Telšių pranciškoniško jaunimo dvasios tėvas brolis Antanas Blužas OFM. Brolis Antanas pasidžiaugė matydamas gausų būrį jaunimo iš visos Lietuvos. Žinoma, džiaugėmės ir mes patys, kadangi turėjome progą pasidalinti savo tikėjimo patirtimi su įvairaus amžiaus žmonėmis. Po šv. Mišių turėjome bendrą vakarienę vienuolyno patalpuose, po kurios visi kartu ėjome į pranciškonų gimnaziją įsikurti, pasiruošti šlovinimui, pirmajai konferencijai. Buvome išskirstyti į keturias grupeles, kuriose atlikome įvairias užduotis.
Antrąją šio susibūrimo dieną išaušus rytui ir iš miego pažadinus gitaros skambesiui rinkomės į mokyklos aktų salę maldai ir šlovinimui. Savo patirtimi ir tikėjimo įžvalgomis dalijosi net iš Vilniaus atvykęs brolis Astijus Kungys OFM. Konferencijos metu brolis Astijus kalbėdamas apie maldą ir komentuodamas išrauką iš Apaštalų darbų 12 skyriaus teigė, jei „valdžia mato, kad veiksmai, kurie jie daro patinka liaudžiai, tada jie ir toliau juos darys“. Toliau brolis kalbėjo apie jaunimą, kuris vaikšto į bažnyčią, tačiau nesupranta kas joje vyksta. Pasak jo, pagrindinė tokio jaunimo problema yra ta, jog šiam jaunimui trūksta nuolatinio ryšio su Dievu. O tą ryšį dažnai atima, kaip ne paslaptis, pasidavimas įvairioms pasaulio pagundoms, kurios pasotina musu kūną, bet ne dvasią. Esant gundomam buvo patarta „nenusiminti ir nenuleisti rankų, nes Jėzus yra visada šalia“. „Mes turime paremti vienas kitą“ – teigė brolis Astijus. Po pirmosios konferencijos turėjome šlovinimą bendrus pietus ir antrąją konferenciją. Antrąją konferenciją vedė taip pat iš Vilniaus atvykęs brolis Algis. Jis kalbėjo šiandienos pasauliui labai aktualia tema – Kaip būti krikščioniu? Konferencijos pradžioje brolis Algis mums teigė, jog mes visi turime pašaukimą ir kiekvienas mūsų veiksmas turi prasmę, kurią ne visada pastebime. Brolis pabrėžė, jog „geriausias atsakymas į klausimą kaip gyventi krikščionio gyvenimą yra Dievo žodis“. Toliau kalbėdamas apie maldą vienuolis pratęsė brolio Astijaus mintį, jog mūsų tikėjimą stiprina malda. „Malda duoda stuburą mūsų gyvenimui, nes kartais mes negauname iš Dievo atsakymo į mums rūpimus klausimus“ – teigė brolis Algis. Per maldą, pasak jo, išaiškėja, koks yra mūsų ryšys su Dievu. Manau visi esame girdėję vienuolių Benediktinų šūkį „Ora et labora“ – melskis ir dirbk. Šį šūkį būtų galima pridėti prie brolio Algio minties kalbant apie maldą ir pereinant prie tarnysčių. Jis sakė, kad „meilė be tarnystės yra tuščia ir norint būti gerais krikščionimis reikia prisiimti tarnystes“. Po šių konferencijų, susitaikinimo pamaldų, žliaugiant gaivinančiam lietui rinkomės į Šv. Klaros vienuolyną švęsti eucharistijos.
Naujųjų metų išvakarėse – gruodžio 31 dieną, žadinant gitaros bei akordeono garsams kėlėmės ir vėl rinkomės į mokyklos aktų salę, pašlovinti Dievą už saldų miegą ir paprašyti, jog laimintų dar vieną Jo padovanotą naują dieną žiemos akademijoje. Pasimeldus ir sočiai pasistiprinus turėjome jau ketvirtą konferenciją, kurioje mintimis dalijosi brolis Alvydas. Konferencijos metu brolis Alvydas papildė ankščiau kalbėtų brolių mintis apie maldą ir ryšį su Dievu. Pradėdamas konferenciją jis mums perskaite apaštalo Pauliaus ištrauką iš laiško Romiečiams, kurioje kalbama apie maldą. Taip brolis priminė, jog maldoje kiekvieną kartą turime skaityti Bibliją. Skaityti todėl, kad malda taptų gyvesne. Brolio Alvydo teigimu, turime būti atsargūs ir nepasiduoti įvairioms pagundoms. „Gundymas nėra nuodėmė, bet jei pralaimime ir pasiduodame, tada jau yra nuodėmė“ – sakė vienuolis. Pasak jo, mes „kiekvieną dieną turime budėti už savo tikėjimą, turime budėti ir priešintis pasaulio dvasiai, kovoti su išsiblaškymais ir prašyti, kad Viešpats būtų mūsų gyvenimo centras“. Po brolio Alvydo paskaitos mūsų laukė staigmena – ekskursija po pranciškonų vienuolyną. Palydėti sutiko mūsų brolijos dvasinis asistentas brolis Evaldas. Aplankėme bažnyčią, jos kriptą, vienuolių valgomajį, bei kopėme į bažnyčios bokštą pasigrožėti puikiu Kretingos miesto kraštovaizdžiu. Ekskursijai pasibaigus turėjome vakarienę, o po jos adoraciją kankinių koplyčioje. Pasibaigus adoracijai prasidėjo šv. Mišios, kurias aukojo brolis Astijus. Pasibaigus Mišioms visi kartu, kaip viena didelė šeima, su šypsenomis, kupinomis džiaugsmo širdimis, pasitikome naujus 2012 – uosius Viešpaties metus.
Išaušus rytui krovemės daiktus ir ruošemės vykti į namus. Džiaugėmės galėdami naujus sutikti su žmonemis, kurie šventė kitaip.
Už nuostabią žiemos akademiją, gerą nuotaiką, nuostabias akimirkas, dėkojame Virgutei, br. Antanui ir kitiems broliams, savanoriams bei dalyviams. Labiausiai esame dėkingi pagrindiniam žiemos akademijos organizatoriui – Jėzui, už patirtas malones ir dovanas.
Mūsų brolijos narių liudijimai:
Atvykęs į Kretinga net nežinojau kas čia bus. Buvau pasimetęs. Tačiau buvo didelis džiaugsmas pamatyti tokį gausų būrį atvykusius iš įvairių Lietuvos kampelių net iš Vokietijos. Antrojoje dienos eigoje labai patiko brolio Algio konferencijos metu pasakyta mintis: „Per maldą išaiškėja, koks yra mūsų ryšys su Dievu“. Iš tiesų visas keturias dienas šios konferencijos padėjo man sustiprėti dvasiškai ir gauti atsakymus į taip senai man rūpimus klausimus. Džiaugiuosi jog teko susipažinti su įvairaus amžiaus jaunimu, pasidalinti tikėjimo patirtimi ir užmegzti naujus ryšius.
Emilijus
Išaušo ketvirtadienio rytas (kaip tyčia neprisimenam buvo gražus ar ne, tarkim, kad švietė saulė). Taigi, išaušo gražus ketvirtadienio rytas. Pradėjome ruoštis, kaip tada manėme, eilinei kelionei iš namų. Vakare atvykome į Kretingą, sudalyvavome tokiose šv. Mišiose, kaip ir visada, kunigas labai gražiai pakalbėjo, gaila, kad nieko negirdėjom, nes buvo žiauriai šalta ir galvojom tik apie šiltą arbatą. Truputį sušilom eidami šv. Komunijos, o tada ir prasidėjo... Žiemos Akademija, supurčiusi mūsų dvasią, palikusi tik didžiulį džiaugsmą ir norą nuolat šviesti ir dovanoti meilę aplinkiniams...
P. S. Šioje liudijimo vietoje liudytojai užmigo, nes dar nebuvo pilnai atsigavę po bemiegės Naujametinės nakties.
Atvažiuodami čia tikėjomės visko ir viso to, ko tikėjomės – gavome su kaupu. Nuostabu, kai nebijodami ir nesigėdydami būti išjuoktais, galime liudyti Dievo meilę tarp artimų žmonių, o dar nuostabiau, kai įgauname jėgų šią Meilę liudyti ir tarp nepažįstamų. Visą laiką trūko miego, bet būtent nuovargio pagalba sugebėjom atsiverti draugams ir Dievui. Kai jautiesi visiškai tuščias, nežinantis kuriuo keliu eiti - tegul šią tuštumą užpildo šv. Dvasia, viskas pasidaro daug lengviau, kai žinai, kad tave veda Viešpats, net duobėj gulėt pasidaro linksmiau, kai esi su Juo. Ką reiškia nesėkmės, kai pasitiki Juo?
(Gražiai pakalbėjo, gražiai... :-D)
Brigita ir Eimantas
Kalėdas sutikome namuose su tėvais, o Naujų metų sutikti brolis pakvietė vykti į Žiemos akademiją Kretingoje.
Įspūdį paliko bendravimas su kunigais, nemaniau, kad su jais galima bendrauti kaip su draugais. Gavau daug pamokymų, supratimo. Adoracija padėjo ugdyti kantrybę, ištvermę. Turėjau galimybę pažinti Dievą giliau, suprasti tikėjimo esmę. Buvo smagu bendrauti su draugais iš įvairių miestų.
Grįžęs namo pradėjau daugiau laiko skirti maldai.
Jokūbas
Seniau sutikdavau naujus metus kaip ir dauguma, prie alkoholiu ir maistu nukrauto stalo. Šie Naujieji metai buvo kitokie. Apie „Žiemos akademiją“ sužinojau „feisbuke“. Iš pradžių svarsčiau ar važiuoti, ar bus įdomu. Sužinojau, kad draugai taip pat ruošiasi švęsti naujus metus „Žiemos akademijoje“, tad nutariau važiuoti. Įspūdį paliko disciplina, kad viskas buvo apgalvota ir gerai suplanuota, nors norėjosi laisvesnio grafiko, bet tai išėjo i naudą, mokintis disciplinos kasdienybėje, netingėti atlikti savo pareigas. Taipogi labai patiko giesmės, paskaitos davė galimybę permąstyti santykį su Dievu, labiau Jį pažinti, apgalvoti ką reikėtų keisti kasdienybėje. Labai suartino pokalbiai grupelėse, padėjo pažinti vienas kitą ir suprasti, kad mes visi susiduriame su vienais ar kitais sunkumais gyvenime. Broliai pranciškonai būdami su mumis savo pavyzdžiu įkvėpė vis labiau ieškoti Dievo valios kasdien.
Nedas
Dievui nėra negalimų dalykų!!! Jeigu Dievas pirmoje vietoje – reiškia viskas savo vietoj!!!. Šios mintys ir šūkiai lydėjo mane visos žiemos akademijos metu. Džiaugiuosi, kad nei egzaminų sesija, nei sausio 2-osios d.egzaminas nesukliudė atvykti į Kretingą, nors abejonių buvo daug. Ar suspėsiu? Ar išmoksiu? Ar išlaikysiu? Dievas veikia pačiais netikėčiausiais būdais per neįtikėtinas situacijas ir žmones. Dėkoju savo tėveliams, kurie mane ,,ištempė“ iš namų ir liepė važiuot nepaisant to, kad norėjau likti namie ir užsispyrusi kartojau, kad turiu mokytis, greit egzaminas. Tai buvo tikrų tikriausias Dievo kvietimas ir vedimas. Pasirodo stebuklai vyksta. Vakaro metu, pasibaigus konferencijoms ir programai mažytėje koplytėlėje, meldžiausi ir mokiausi. Dievas nė akimirkos nepaliko manęs vienos ir neleido liūdėti. Jo palaikymą nuolat jutau savo broliuose ir sesėse, kurie visą laiką buvo su manim, kartu meldėsi, net mokėsi (kai kas kartojosi chemiją, kai kas skaitė Šventąjį Raštą ar kalbėjo rožinį). Dėkoju Dievui už didžiulę bendrystės dovaną, kuri mus nuolatos stiprina, skatina nesustoti ir veda artyn Dievo kai būna sunku. Džiaugiuosi ir neperstojant dėkoju už akademijos metu patirtas malones ir, žinoma, išlaikytą ne tik asmens pažinimo metodų bet ir pasitikėjimo Dievu egzaminą.
Sima
Žiemos akademijos nuotraukos
|
