Lietuvos pranciškoniškasis jaunimas

Žvelk kasdien į šį veidrodį, o karaliene, Jėzaus Kristaus sužadėtine, ir be paliovos stebėk jame savo veidą, idant šitaip visą save, apsuptą ir apgaubtą marginiais, ir iš vidaus, ir iš išorės papuoštum, vienodai pasipuošusi visų dorybių žiedais ir apdarais, kaip dera, brangiausioji aukščiausiojo Karaliaus dukterie ir sužadėtine. Bet šiame veidrodyje spindi palaimintas neturtas, šventas nusižeminimas ir neapsakoma meilė, ir tai su Dievo malone Tu galėsi kontempliuoti visame veidrodyje.
Įsidėmėk, sakau, šio veidrodžio pradžią – ėdžiose paguldytojo ir vystykluose suvystytojo neturtą. O nuostabusis nusižeminime, o įstabusis neturte! Angelų Karalius, dangaus ir žemės Viešpats ėdžiose guli. Veidrodžio viduryje žvelk į nusižeminimą, bent jau į palaimintąjį neturtą, į nesuskaičiuojamus vargus ir bausmes, kurias jis pakėlė žmonių giminės atpirkimo vardan. O to paties veidrodžio pabaigoje kontempliuok neapsakomą meilę, dėl kurios jis norėjo kentėti ant kryžiaus stulpo ir mirti gėdingiausia mirtimi.

Iš šv. Klaros Asyžietės Ketvirto laiško palaimintajai Agnietei iš Prahos (4 LAg 15-23)